„Kai statėme namą, apie krosnelę net negalvojome. Kam ji? Juk turime šilumos siurblį“, – pasakoja Marijampolėje gyvenantis Darius. Namas naujas, sandarus, grindys šiltos, o svetainėje – jokio radiatoriaus. Atrodė, kad apie malkas, pelenus ir suodžius galima ramiai pamiršti.
Bet pirmoji tikrai žvarbi žiema privertė persigalvoti.
„Vieną vakarą lauke buvo gerokai žemiau nulio. Siurblys dirbo, namuose lyg ir šilta, bet kažko trūko. Norėjosi tos tikros šilumos. Tokios, kai grįžęs iš lauko gali atsisėsti prie ugnies ir per dešimt minučių atšilti“, – prisimena Darius.
Galutinai šeimą įtikino trumpas elektros dingimas. Nieko tragiško. Elektra netrukus atsirado. Tačiau tada Darius su žmona pirmą kartą susimąstė – o kas būtų, jeigu jos nebūtų gerokai ilgiau? Taip svetainės kampe atsirado krosnelė.
Tik prieš įsirengiant kilo daug klausimų. Kokią pirkti? Kur statyti? Ar galima jungti prie seno kamino? Kiek kilovatų reikia? O gal kuo galingesnė, tuo geriau?
„Galvojau, nusipirksiu krosnelę, pastatysiu ir kūrensiu. Pasirodo, viskas ne taip paprasta“, – juokiasi Darius.
Ir jis teisus. Krosnelė atrodo kaip labai paprastas daiktas. Geležinė dėžė, malkos ir ugnis. Tačiau renkantis ir montuojant ją klaidos gali kainuoti ne tik pinigus.
Kam krosnelė, jeigu jau turime šilumos siurblį?
Iš pirmo žvilgsnio atrodo keistai. Įsirengiame modernią šildymo sistemą, o paskui į namus parsivežame daiktą, kurį vienokia ar kitokia forma naudojo mūsų seneliai. Tačiau senas principas nebūtinai reiškia prastą sprendimą.
Šilumos siurblys gali likti pagrindiniu namo šildymo šaltiniu, o krosnelė – papildomu. Ypač tada, kai norisi greitai pakelti temperatūrą svetainėje ar tiesiog turėti alternatyvų šilumos šaltinį.
Yra ir dar viena priežastis. Ugnis yra ugnis. Galima turėti 22 °C kambario temperatūrą ir vis tiek norėti atsisėsti šalia rusenančių malkų. Tai jau ne vien šildymas. Tai jaukumas, vakaro ritualas ir net savotiška namų interjero dalis.
Todėl nereikėtų stebėtis, kad malkinės krosnelės randa vietą ir šiuolaikiniuose A++ klasės namuose.
Didelė krosnelė nebūtinai yra geresnė
Štai čia galima stipriai apsirikti. Žmogus pamato 5 kW ir 10 kW krosneles. Kainų skirtumas nėra milžiniškas. Kurią renkasi? „Imsiu 10 kW. Bus atsargos.“ Skamba logiškai. Bet ar tikrai?
Gerai apšiltintame šiuolaikiniame name labai galinga krosnelė gali tapti ne privalumu, o problema. Užkūrėte ugnį, praėjo valanda – svetainėje jau pernelyg karšta. Ką darome? Pradedame slopinti degimą. O krosnelė turėtų veikti jai tinkamu režimu.
Todėl prieš perkant verta įvertinti ne tik namo kvadratūrą. Svarbu pastato šiluminės savybės, patalpos dydis, jos išplanavimas, lubų aukštis ir tai, ar krosnelė bus pagrindinis, ar tik papildomas šilumos šaltinis. Todėl čia principas „daugiau yra geriau“ tikrai negalioja.
O kur ją pastatyti?
„Pastatysime ten, kur gražiausiai atrodo.“ Ne visada. Krosnelės vietą lemia ne vien interjeras. Reikia įvertinti kamino vietą ir parametrus, dūmtraukio prijungimą, oro patekimą degimui, grindų bei sienų medžiagas ir gamintojo nurodytus saugius atstumus iki degių konstrukcijų.
Ypač atsargiai reikėtų elgtis mediniuose ir karkasiniuose namuose. Krosnelė įkaista. Dūmtraukis taip pat. Todėl medinė siena, grindys ar baldai negali būti vertinami principu „atrodo, kad pakankamai toli“. Atstumus ir apsaugos sprendimus reikia parinkti pagal konkretaus įrenginio gamintojo reikalavimus bei Lietuvoje taikomus priešgaisrinės saugos reikalavimus.
Jeigu grindys degios, gali būti reikalinga tinkama nedegi apsauga. Jei šalia yra degi siena – taip pat gali prireikti specialaus sprendimo.
Kaminas nėra tik vamzdis dūmams išleisti
Dar viena dažna klaida – pirmiausia nusipirkti krosnelę, o tik paskui pradėti galvoti, prie ko ją prijungti. Kaminas ir krosnelė turi veikti kaip viena sistema.
Reikia atsižvelgti į krosnelės dūmų išėjimo skersmenį, kamino aukštį, trauką, konstrukciją ir gamintojo nustatytus reikalavimus. Jei name jau yra senas kaminas, vien faktas, kad „senelis prie jo kūreno 30 metų“, dar nereiškia, jog prie jo galima saugiai prijungti naują įrenginį.
Seną kaminą verta profesionaliai patikrinti. Ar jis sandarus? Ar tinkamas pasirinktam kurui ir temperatūroms? Ar jo skersmuo tinkamas? Ar nėra pažeidimų? Šiuos klausimus geriau užduoti prieš pirmą kartą pajungiant krosnelę.
Naujam namui reikia ir oro
Apie šią detalę žmonės kartais prisimena paskutinę minutę. Kad malkos degtų, reikia oro.
Senesniame name jo paprastai netrūkdavo. Oras patekdavo pro įvairius konstrukcijų nesandarumus. Šiuolaikiniame energetiškai efektyviame name situacija kitokia – pastatas projektuojamas kuo sandaresnis.
Dar turime mechaninę vėdinimo sistemą, virtuvės gartraukį. Todėl konkrečiam namui ir pasirinktai krosnelei reikia tinkamai išspręsti degimo oro tiekimą. Kai kuriuose modeliuose numatyta galimybė orą degimui tiekti tiesiai iš lauko.
Renkantis malkinės krosnelės modelį moderniam namui, į šią savybę tikrai verta atkreipti dėmesį.
Krosnelės montavimas nėra geriausia vieta eksperimentams
Internete galima rasti daugybę vaizdo įrašų. „Krosnelės montavimas per vieną dieną.“ Atrodo lengva. Vamzdis čia, alkūnė ten, prisukome, užkūrėme. Tačiau ugnis nėra ta namų vieta, kurioje verta mokytis iš savo klaidų.
Netinkamai sumontuota sistema gali kelti gaisro ir anglies monoksido pavojų. Todėl krosnelę ir dūmų šalinimo sistemą verta patikėti kompetentingiems specialistams, kurie gali įvertinti konkretų namą ir vadovaujasi įrenginio gamintojo instrukcijomis bei galiojančiais reikalavimais.
Taip, kainuos daugiau. Bet ar čia tikrai ta vieta, kur norime sutaupyti kelis šimtus eurų?
Nepamirškite vieno mažo prietaiso
Krosnelė jau stovi. Kaminas sutvarkytas. Galime ramiai kūrenti? Dar vienas dalykas – anglies monoksido, arba CO, detektorius.
Anglies monoksidas ypatingas tuo, kad žmogus jo negali užuosti ar pamatyti. Todėl namuose, kuriuose naudojami kurą deginantys įrenginiai, tinkamai parinkti ir pagal gamintojo instrukcijas įrengti detektoriai yra svarbi saugumo dalis.
Taip pat nereikia pamiršti dūmų detektorių, reguliarios kamino priežiūros ir pačios krosnelės valymo.
Malkos irgi turi būti tinkamos
Atrodo, kas čia sudėtingo? Medis yra medis. Deja, ne visai.
Drėgnos malkos prasčiau dega, iš jų gauname mažiau naudingos šilumos, o degimo procesas gali būti gerokai nešvaresnis. Todėl verta pasirūpinti tinkamai išdžiovintomis malkomis ir laikyti jas taip, kad jos vėl neprisigertų drėgmės.
Kūrenti reikėtų tik tokiu kuru, kokį leidžia konkrečios krosnelės gamintojas.
Šilumos siurblys ir krosnelė gali puikiai sutarti
Darius iš Marijampolės dabar į krosnelę žiūri visiškai kitaip: „Galvojome, kad kūrensime nuolat. Iš tikrųjų taip nėra. Dažniausiai viską padaro siurblys. Bet kai lauke šalta arba savaitgalį norisi jaukesnio vakaro, užkuriame krosnelę“, – pasakoja jis.
Būtent toks derinys daugeliui namų gali būti praktiškas. Automatika rūpinasi kasdieniu šildymu, o krosnelė suteikia papildomos šilumos tada, kai jos norisi ar reikia.
Tik pirkti ją reikėtų ne kaip gražų svetainės baldą. Pirmiausia reikia apskaičiuoti tinkamą galią, įvertinti kamino ir oro tiekimo galimybes, numatyti saugią vietą bei pasirūpinti profesionaliu montavimu. Tik tada verta spręsti, ar norime juodos, pilkos, apvalios, kampinės ar su didžiuliu panoraminiu stiklu.
Dariaus šeimoje istorija baigėsi paprastai. Krosnelę jie pasirinko mažesnę, nei iš pradžių planavo. Specialistai patikrino dūmtraukio sprendimą, buvo tinkamai įrengta vieta krosnelei ir pasirūpinta saugumu. Dabar žiemą šilumos siurblys tyliai atlieka savo kasdienį darbą, o savaitgalio vakarais šeima kartais užkuria ugnį.
„Anksčiau juokiausi, kad naujame name turėsime senovinę krosnį. Dabar tai mano mėgstamiausia vieta“, – sako Darius.
Pasirodo, malkinės krosnelės nėra vien senovinis reliktas. Tinkamai pasirinktos ir sumontuotos jos gali tapti visai protingu modernaus namo papildymu.
