Lapai krenta, oras vėsta, o kava, rodos, kvepia jau nebe vasara, o… cinamonu? Taip, taip, žinau, dar tik ruduo, Helovinas ant nosies, o aš čia apie Kalėdas. Bet sustokim akimirkai. Prisimenat praeitą gruodį? Tą bėgimą per parduotuves paskutinę minutę, tą jausmą skrandyje, kai supranti, kad vėl pamiršai nupirkti dovaną anytai, o vaiko išsvajotas žaislas dingo iš visų lentynų dar lapkričio pabaigoje. Tas amžinas stresas, spūstys, eilės ir tas pažadas sau: „Kitais metais tikrai pradėsiu anksčiau“. Spėkit? Tie „kiti metai“ atėjo.
Ir kodėl gi nepradėjus dabar? Kai viskas ramu, kai dar niekas neskuba, kai galima ramiai apgalvoti, o ne griebti bet ką, kas papuola po ranka gruodžio 23-iąją. Atrodo keista pirkti dovanas, kai dar net palto normaliai neišsitraukėme, bet tame ir slypi visa magija. Tai ne apie ankstyvą vartojimą. Tai apie strateginį planavimą. Tai apie galimybę mėgautis pačiu gruodžiu – kepti meduolius, žiūrėti filmus ir gerti kakavą, o ne prakaituoti prekybos centruose. Tai planas, kaip susigrąžinti šventes be streso. Ir viskas prasideda nuo vieno paprasto sprendimo – pradėti dabar.
Finansinė gimnastika: kaip išskaidyti išlaidas?
Vienas didžiausių gruodžio košmarų – banko sąskaitos ištuštėjimas. Atrodo, kad visą mėnesį dirbi tik tam, kad sumokėtum už dovanas, maistą ir fejerverkus. Kai visos išlaidos susideda į vieną trumpą laikotarpį, smūgis piniginei būna tiesiog nokautuojantis. O kas, jei tas išlaidas išskaidytume per tris ar keturis mėnesius? Nupirkti vieną dovaną spalyje, porą – lapkritį. Psichologiškai tai veikia visiškai kitaip. Tai nebe milžiniška išlaidų lavina, o tiesiog… eiliniai pirkiniai. Be to, pradedant anksčiau, atsiranda laiko medžioti geriausius pasiūlymus. Nereikia laukti didžiųjų išpardavimų, nes dažnai mažesnės, specializuotos parduotuvės pasiūlo puikių variantų būtent rudenį, kai bando išvalyti sandėlius prieš kalėdinį antplūdį. Ta pati nuolaida gali atrodyti kur kas saldesnė spalį nei per masinę lapkričio pabaigos karštinę.
Misija „Žaislai“: kodėl svarbi ankstyva medžioklė?
Ak, tie žaislai. Jei namuose yra vaikų, Kalėdos sukasi aplink juos. Ir kiekvienais metais atsiranda tas VIENAS žaislas. Tas, kurio nori visi. Prisimenat, kaip Lina pernai ieškojo tos specifinės interaktyvios lamos? Apvažiavo visą miestą, skambino į kitus miestus, galiausiai pirko iš perpardavinėtojų už trigubą kainą. Ir visa tai – savaitė prieš Kalėdas. Pradėjus ieškoti dabar, šansai rasti būtent tai, ko vaikas paprašys (ar jau paprašė), yra šimtaprocentiniai. Lentynos pilnos, pasirinkimas didžiausias. O kur dar nuolaida žaislams? Būtent dabar, ne sezono metu, galima rasti fantastiškų pasiūlymų tiems brangesniems konstruktoriams ar lėlių namams. Tai ne tik pinigų taupymas; tai garantas, kad Kalėdų rytą nebus ašarų (nei vaiko, nei mamos), nes Kalėdų Senelis „sumaišė“ dovanas.
Slėptuvių meistrai: logistikos iššūkiai
Gerai, tarkim, dovanos nupirktos. Misija įvykdyta? Deja. Dabar prasideda antrasis etapas – slėpynės. Kur padėti tas dėžes ir maišelius, kad mažieji detektyvai jų nerastų du mėnesius? Spinta? Patikrinta. Po lova? Jau seniai žinoma vieta. Garažas? Per drėgna. Palėpė? Galbūt. Kiekviena mama žino tą jausmą, kai su pirkinių maišais sėlini į namus lyg koks šnipas, tikėdamasis, kad niekas nepamatys. O tada prasideda logistikos galvosūkis. Dovanos migruoja iš vienos vietos į kitą. Galiausiai, dalis jų iškeliauja pas močiutę „saugojimui“, kas sukelia dar daugiau logistikos prieš pat Kūčias. Bet žinot ką? Šis „galvos skausmas“ spalyje yra dešimt kartų malonesnis nei panika gruodį, kai bandai supakuoti dovaną vidury nakties, užsirakinęs vonioje.
Sąrašas yra šventas reikalas
Vienas didžiausių ankstyvo planavimo privalumų – laikas apgalvoti. Gruodį mes perkame „dėl paukščiuko“. Dažnai tai būna dovanų kuponai, šokolado dėžutės ar tiesiog „kažkas gražaus“, kas buvo po ranka. Pradėjus dabar, galima ramiai susidaryti sąrašą. Ir ne tik vaikams. O kaip tėvai? Anyta? Draugė, su kuria susitinkat tik per šventes? Darželio auklėtojos? Kaimynas Petras, kuris visada padeda užvesti automobilį žiemą? Kai yra laiko, galima sugalvoti kažką asmeniško. Galima netgi subtiliai išsiklausinėti, ko žmonės norėtų. Užuot pirkus dar vieną nereikalingą statulėlę, galima rasti kažką, kas žmogų tikrai pradžiugins. Sąrašas padeda ne tik nepasimesti, bet ir išvengti to baisaus jausmo, kai per Kūčias gauni dovaną iš žmogaus, kuriam pats nieko neparuošei.
Ramybės uostas: kai viskas paruošta
Įsivaizduokite: ateina gruodis. Lauke sninga. Namai kvepia mandarinais. O visos dovanos jau seniai nupirktos, saugiai paslėptos ir laukia savo valandos. Nereikia niekur bėgti. Nereikia stumdytis eilėse. Nereikia nervintis dėl kurjerių, kurie vėluoja pristatyti siuntas. Galima ramiai eiti į kalėdinius renginius, kepti kūčiukus su vaikais (ir realiai mėgautis procesu, o ne daryti tai iš pareigos), pakuoti dovanas neskubant, žiūrėti filmus. Tai yra tikroji ankstyvo pasiruošimo esmė. Ne daiktai, o ramybė. Kaip sakoma: „Geriausia dovana, kurią galime įteikti savo šeimai, yra rami ir laiminga mama.“ Būtent tas ramumas ir yra pagrindinis tikslas. Tai dovana sau pačiai.
Ne dovanomis vien gyvi
Pasiruošimas Kalėdoms – tai ne tik dovanų pirkimas. Yra šimtai kitų smulkmenų, kurios gruodį suryja begalę laiko. Pavyzdžiui, maistas. Galbūt norisi specifinės anties ar žuvies Kūčioms? Užsisakyti iš patikimo ūkininko ar parduotuvės reikia gerokai iš anksto, nes gruodį geriausi kąsneliai jau būna išgraibstyti. Tas pats galioja ir kai kuriems ilgiau negendantiems produktams – kam stovėti eilėje prie cukraus pudros gruodį, jei galima ją nusipirkti dabar? O dekoracijos? Ar patikrinote lemputes? Ar visos veikia? Ar nereikės lakstyti paskutinę dieną ieškant naujos girliandos, nes senoji nusprendė „išeiti atostogų“? Visi šie maži darbeliai, atlikti ramiai rudenį, gruodį pavirsta į didžiulį laiko taupymą ir streso eliminavimą.
Taigi, nors pro langą dar matome rudenį, galbūt pats laikas tyliai atsidaryti tą slaptą užrašų knygelę ar kompiuterio failą pavadinimu „Kalėdos 202X“. Tai ne beprotybė, o aukščiausio lygio strategija. Tai būdas apgauti sistemą ir susikurti tokias šventes, kokių iš tiesų norisi – pilnas jaukumo, juoko ir ramybės, o ne chaoso, skubėjimo ir nuovargio. Kai gruodį visi bėgios išprakaitavę, bus galima ramiai sėdėti su arbatos puodeliu ir galvoti: „Kaip gerai, kad pradėjau spalyje.“
Galų gale, svarbiausia yra ne tai, kas po eglute, o kas aplink ją. O kad tie žmonės aplink eglutę matytų pailsėjusią ir laimingą mamą, kartais tereikia pradėti planuoti šiek tiek anksčiau. Viskas. Misija „Rami Mama“ oficialiai pradėta!