Paviršių nelygumus ir defektus neįmanoma visiškai paslėpti po dažų sluoksniu. Norint pasiekti gerą rezultatą, labai svarbu kruopščiai atlikti darbą, tinkamai paruošti paviršių ir pasirinkti kokybiškus darbo įrankius. Dažymo įranga taip pat vaidina vieną pagrindinių vaidmenų, norint atlikti darbą greitai ir kokybiškai. Planuojant darbus reikia numatyti, kad paviršių paruošimui reikia skirti apie 70% laiko ir tik 30 % – dažymui. Kuo lygesnis paviršius, tuo mažiau paskui jį reikės šlifuoti. Jei paviršius paruoštas blogai, pablogėja ne tik paviršiaus išvaizda, bet ir jo atsparumas. Prieš dažant bet kokį paviršių, jis turi būti švarus nuo dulkių, apnašų, bei riebalų.
Po paviršiaus formavimo etapų gamyboje paviršiai dažnai dengiami įvairiomis medžiagomis: dažais, apsauginėmis dangomis, galvaninėmis dangomis ir t. t. Kad paviršių padengimas būtų kokybiškas ir danga tinkamai prikibtų prie paviršiaus, ant jo neturi būti matomų alyvos, tepalo ir purvo, nuodegų, oksido plėvelių, dažų ar kitų dalelių, nes tai gali trukdyti paviršiui ir dangai sukibti. Paviršius turi būti vientiso atspalvio.
Šiuolaikinėje gamyboje vis mažėjant gaminamų detalių matmenims, griežtėja ir paviršių paruošimo kokybės reikalavimai. Dažnai reikiamas paviršiaus švarumas gaunamas tik naudojant toksiškus tirpiklius, freoną, aktyviąsias paviršiaus medžiagas, todėl griežtėjant aplinkos apsaugos reikalavimams, tampa sudėtingesnis ir tradicinių švarių paviršių paruošimo metodų taikymas. Kuo reikiamas pašalinti sluoksnis yra arčiau bazinės medžiagos sluoksnio, tuo daugiau energijos jam prireikia, todėl labai svarbu parinkti tinkamą švarių paviršių paruošimo metodą. Kadangi didžioji dauguma tirpiklių yra toksiški, tai jų naudojimas griežtai reglamentuojamas, siekiant užtikrinti darbo saugos, aplinkosaugos ir poveikio aplinkai bei visuomenės sveikatai keliamus reikalavimus. Griežtėjant šiems reikalavimams, valymas tirpikliais taikomas rečiau, ieškoma ir taikomi alternatyvūs švarių paviršių paruošimo būdai, nenaudojant tirpiklių. Tad čia į pagalbą atskuba mechanizuota dažymo įranga bei mechaninis valymas. Šis paviršių paruošimo būdas yra ekologiškas, be pavojingų cheminių medžiagų ir gana saugus.
Mechaninis valymas –tai švarių paviršių paruošimo metodas, kuriam priskiriami: valymas smėliu, valymas sausu ledu (CO2,) valymas vandens srove. Valymas smėliu, dar kitaip vadinamas – smėliavimas, tai metodas, kai valoma abrazyvo srautu. Valymas smėliu yra vienas iš populiariausių paviršių paruošimo metodų, prieš dažant paviršius ar dengiant juos antikorozine danga. Dažymo įranga valant smėliavimo būdu suteikia lankstumą nuvalyti bet kokį paviršių, bet kokiomis sąlygomis. Reguliuojant smėlio padavimą galima nustatyti parametrus, kuriais įmanoma nuvalyti tiek lengvai pažeidžiamą medieną, tiek sunkiai nuvalomą apnašų sluoksnį nuo betono.
Srautinio valymo universalumas leidžia nuvalyti paviršius net ir sunkiai prieinamose vietose. Naudojant smėliavimą pasiekiamas norimas rezultatas ir sutaupoma labai daug laiko. Šiuo metodu valomi vamzdynai, sisternos, metalo konstrukcijos, geležinkeliečių ir šiluminininkų įrenginiai, laivų korpusai, medienos paviršiai ir net betonas.